Visiems PSD apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia – gydymo įstaigoms už jas sumoka ligonių kasos. 

 

Poliklinikoje

Tikriausiai, nė vieno nebestebina šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui, dirbančiam poliklinikoje, talkinantys slaugytojai. Jų darbas gana įvairus: jie skiepija, tvarko žaizdas, leidžia vaistus, prireikus, išrašo kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (jei tai pakartotinis recepto išrašymas) ir kt.  

„Norėtųsi atkreipti dėmesį į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas slaugytojų diabetologų teikiamas ambulatorines paslaugas. Juk kasmet vis daugiau žmonių suserga cukriniu diabetu. Padedant slaugytojams šie pacientai gali ilgai išsaugoti gerą savijautą ir išvengti šios ligos komplikacijų",– teigia O. Burokienė. 

Pasak jos, pirmą kartą nustačius cukrinį diabetą, slaugytojas diabetologas individualiai pacientą konsultuoja mitybos, sveikos gyvensenos, gydymo insulinu ir cukraus kiekio reguliavimo klausimais. Be to, diabetologė pacientą moko kaip sekti gliukozės kiekį kraujyje namuose, gliukomačiu matuotis cukraus kiekį. Vėliau, kad būtų išvengta cukrinio diabeto komplikacijų, teikiamos tęstinės paslaugos. Slaugytojas padeda prižiūrėti diabetines pėdas, padus, kojų opas, atlieka gydomąjį pedikiūrą.  

Pacientai į slaugos ligoninę siunčiami, kai jiems nustatyta tiksli diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei negalima skirti medicininės reabilitacijos. 

„Pacientai į slaugos ligonines gali būti siunčiami po slaugos paciento namuose, kai ambulatorinė pagalba neefektyvi, užsitęsus ligai, kai nereikia aktyvaus stacionarinio gydymo, o medicininės reabilitacijos taikyti negalima. Ir net po medicininės reabilitacijos, esant slaugos indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į šias gydymo įstaigas",– teigia O. Burokienė.

Buvimo trukmę slaugos ligoninėje lemia paciento būklė, ligos eiga ir sunkumas. „Gydymo įstaigai, sudariusiai sutartį su TLK dėl slaugos paslaugų išlaidų apmokėjimo, iš PSDF mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį nei 120 dienų per kalendorinius metus",– aiškina O. Burokienė. 

Pasak jos, jei po tiek dienų paciento būklė nepasitaisytų ir jam toliau būtų reikalinga priežiūra, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka toliau neribotą laiką gali būti teikiamos paliatyvios pagalbos paslaugos.  

Kai tenka padėti žmogui lengviau kęsti sunkios ligos skausmus, teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, sergančių neišgydomomis, progresuojančiomis ligomis, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose. 

„Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams: esantiems komoje, sergantiems onkologinėmis ligomis, tam tikro laipsnio demencijomis ir pan. Gydantysis gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio sveikatos būklę, į jo ir artimųjų pageidavimą, parenka paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo būdą. Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę, prireikus juos koreguoja",– teigia O. Burokienė. 

Paliatyviosios slaugos paslaugų teikimo reikalavimai yra patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Daugiau informacijos apie slaugą Lietuvoje galima rasti čia.